fOrma

{lyrics by Algirdas Javtokas}

vakarykštės dienos tapatumas sau pačiai priminė gyvenimo monotoniją ėjimo į niekur metafora mintyse susiskaldė į milijonus bereikšmių ženklų niekad nesibaigiančiame laikiškumo nebuvime
mes stovėjome galimybių stotyje kur visada ir viskas išsireikšdavo tikrovės haliucinacijomis laukiančiomis savo eilės pakilti į dangiškųjų vertybių pilnatvę ašarų tuštuma palydinti saulės spindulius švytėjo vaivorykštės forma į neseniai palaidoto vienuolio žingsnių aidą
paslaptis neturi akių viltyje nebėra paguodos žingsniai pavargę nuo savo paties sukelto aido
pasaulis veidrodžio šukėse

žudynių svaigulys apakinęs akis tebuvo dieviškosios valios aktas arba aklas požiūris į gyvenimą kuris jau vakar baigėsi mirties instaliacija kapinių fone
pradžios virsmas atrakcionų parku kreipė praeivių žvilgsnius pasitikti žodžio žudiką sugebėjusį falsifikuoti debesų srautą į niekad nesibaigiančios upės tekėjimą padangių platybėmis
viskas buvo šia diena rytojaus būsenoje mes laukėme traukinio kažkas skubėjo į darbą kažkas ėjo namo visuma kito tvarkingu chaoso žingsniu
klausimams skirtas laikas baigėsi

pražystančios laisvės svaigulys tuščios erdvės lietuje
akys vis skendo žodžių ritmikos keliamam pyktyje kurio prabėgantys garsų pliūpsniai išnykdavo traukinio keleivių ausyse
kartais mano pavidalas susiliedavo kartais kelio šifras tapdavo panašus į nesibaigiančios meditacijos bejėgį savasties siekimą prarandant suvokiamumo galimybės esatį dabar tai nebesvarbu dabartis kaip išsekusių galimybių fenomenas kaukė slepianti grožio mirties bejausmį gyvastingumą
beformis visa dengiantis šešėlio aidas
supynės jūros pursluose likimuose klaidas ištrynė

techninis pasaulio miniatūrų miestas
magija kaip nesibaigiančios isterijos šventovė begalė protingų veidų dėvinčių šalmams skirtas galvas mes niekada nežinojome kelio atgal klausimus išsiaiškindavome stotyje pirkdami bilietus visada pasiimdami grąžą popieriaus pavidalu sutvarkyto tualeto dinamika nenustojo stebinti net ir netekus akyto žvil- gsnio perspektyvos kurioje nuolat paklysdavusios mano akys bandydavo spėti šios dienos rūko laipsnį
narkotizuoti idealizuoti vulgarizuoti veiksmas peraugantis į savitikros laipsnio didėjimą algoritminėje kalbos vienovėje kartais mes juokdavomės visą dieną ir nustodavome tik baigus lyti
tuščia erdvė
minties paradas vandentiekio vamzdynuose nuplaunantis paviršiaus
dulkes suprakaitavusių darbininkų sielos vakuume
tik tavo rankose vandens portreto spalvinė gama tik meilėje nuvytusios lelijos vaisingumo pradas
erdvė erdvė
šviesos palaima ežero dugne tik laimės paukščio lūpose prabilo vaikas mažojo dievo stebuklas rankose nešantis norų išsipildymo naštą
bėgimo asimptotika laikinybės sferoje visiems ir visada praeinančių arba nebaigtuose erdvės tuneliuose

būsena

mirties ieškojimas išversto romano puslapiuose ima kartotis vizualinės geometrijos jausmingumo kontūrais

žodis

baimės siena žvaigždėtame rytojaus danguje paslapties kasdienybė turgaus aikštėje jie arba jie mes arba mes ne egzistuoti kaip stygiaus patyrimas kryžiaus harmonikoje juoko mirtis vaikiškų žodžių skambesyje

aidas

belaisvių šokis pasakų pasaulio gramatinių sluoksnių kaitos perspektyvoje šviesa ir žaidimas vaivorykštė mėnulio tuštumos fone popierinės natos klausos išlavintos aranžuotės realybėje arba be jos žmogus pavadino tylą tašku juokingame patyrimo džiaugsme žvilgsnio ramybė

menas mirė dievo žodyje
menas mirė žodyje daugybės žodžių kalbomis išreikšto dievo vardo juokingai mažos rankos laiko tuštumoj įkalintos vergystės tarną kai realybės vartai mirtingumo kalvės paukščiais skraido jų užduoties mįslingas palikimas protingus veidus elgetom paverčia
šiandien rytoj bet kurioj pusėj

statydamas pasaulį laikas tapo visų nuosavybe džiaugsmas laikiškumui dovanojo laimę tikslingumo kaukėje paslėpęs nerimo kerus nudūrė tėvas brolžudišką meilę dievui liūdesio šešėlis žvilgsnio priešuose draugus suranda knygose teisybę degina slaptažodžių giesmės kerais kryžiuje medinis tampa jausmo svoris padėtas ant svarstyklių degti

dievą nužudžiusios meno formos skendi metaforizuotoje pseudorealybės hipnozėje perteklingos pasaulėžiūros bodėjimasis visa apimančiose tuštumos kronikose laimės prarastis traktuotina kaip meilė balta naktis bereikšmėj formoj skaistybės veidas dulkių siurblyje

žaidimas šachmatais
paklydusios figūros erdvės aibėje ieškančiųjų veiduose grimzdo į protinio pasaulio pinklėmis virtusio saulės spindulio bangas ir vėją prabėgančio dievo akyse gal lūpose sudužusio neono aidas hipnotinės meta realybės galaktikose yra ar buvo ateities žaidimas trijų akių dimensinėje kaitoje gimęs garsas išliejo natomis ko jausti negalėjo stovinčio laiko bevardės kasdienybės melancholijos ribose gyvenančios egzistencijos baimė ir troškulį malšinantis žodžio vandens paveikslas prieš įgydamas pavidalą tapo svetimas dykumoje užmigusio lietaus ašaroms tik naktyje prie tiltais grįsto kelio pabaiga prasidedančio dekadanso uosto var-tuose pakylančių vienatvės paukščių šokio klyksmas

ateities tamsa atvers langus į šešėliais apaugusios tikrovės voratinklį

vėlu
suprast ko nesukūrėm griaudami neigimo tiesą
non b moll

{išspausdinta žurnale Varpai 2000 metais}

---